- užniemti
- ×užniẽmti intr. 1. netekti žado, nustoti kalbėjus: Kaži kodėl jis šiandien ùžniemė? Šn. Jau tu ma[n] tep užniẽmk, kad nė žodžio! Šn. ^ Tu tylėsi kai akmuo užniemęs TDrIV157. 2. Rš pasidaryti nejautriam, užtirpti: Užniemo ir kojos, ir rankos, kad negali nei paeit Mrk. Ką te jam sopės, kad anas ažniẽmęs visas Mlt. \ niemti; apniemti; nuniemti; užniemti
Dictionary of the Lithuanian Language.